Aš ir vėl kraustausi...

Šiandien, jau antrą kartą savo tinklaraščio rašymo istorijoje, aš kraustausi į naują tinlaraščių sistemą. Tai yra wordpress.com.

Taigi, nuo šiol mane galite rasti adresu - http://mylimasvilnius.wordpress.com/

Reikės laiko apsiprasti, bet kol kas rašymo patogumas ir aplinka "ten", mane žavi kur kas labiau :)

Iki pasimatymo.

kept

NAC #2. Most na Wilii

1 pav. Vilniaus Vingio siaurojo geležinkelio ir pėsčiųjų tiltas per Nerį iki Antro pasaulinio karo

Jau ilgokai mėginau stebėti kiek laiko internautai, besidomintys Vilniaus istorija, nepastebės vienos labai įdomios nuotraukos išplaukusios populiarėjančiame internetiniame archyve. Įdomu tai, kad nuotrauka ta užvadinta labai paprastai – "Most na Wilii", kas lenkiškai reiškia „Tiltas per Viliją” (supraskim, Nerį) ir prie jos neminima, kad tiltas stovėjo Vilniuje. Bet! Visų mūsų dideliam džiaugsmui – tai prieškarinis Vilniaus siaurojo geležinkelio ir pėsčiųjų tiltas per Nerį ties dabartiniu Vingio parku, jungęs Zakretą (Užvingį) su Žvėrynu.

Trumpai galima paminėti, kad tiltas ir iki karo ir po karo buvo aštuonių atramų, ~150 m ilgio ir ~7 m pločio tarp turėklų. Skirtingais laikotarpiais tilto atramos buvo apsaugotos 9-10 ledlaužių.

2 pav. Vilniaus Vingio tiltas iš Pietų pusės 1953 m. Nuotrauka iš „Vilniaus vaizdų kaitos”

Asmeniškai man išlieka tik vienas esminis klausimas. Ikikarinis tilto fermų jungimas su atramomis buvo kitokio tipo, nei pokarinis. Nėra aišku, kada kito tilto išvaizda - 1940 m. ar 1944 m.? Gal kas žinot?

Beje, atsakant į Tomo klausimą komentaruose - taip, Tomai, tai Vingio tiltas. Nes tolumoje matomas horizonto pakilimas, tai Lazdynų skardis, o kairiajame krante buvęs pastatas egzistavo ten iki XX a. 6 dešimtmečio (gal net ilgiau) ir yra matomas ir kitose šio tilto nuotraukose.

Dienos citata

Namo statymas ant ar šalia senų pamatų ir juo labiau iš gelžbetoninių konstrukcijų ir gipskartonio plokščių niekaip negali būti vadinamas rekonstrukcija ar atstatymu.

– apie namo statybą Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje vakar kalbėjo doc. dr. A. Luchtanas.

Įžvalgos #3. Vilniaus dujinio apšvietimo atgarsiai...

Šiandien norėčiau šiek tiek papasakoti apie senąjį Vilniaus dujinį apšvietimą, tiksliau apie tai, kas iš jo liko iki šiandienos.
Žvelgiant atgal, svarbu paminėti, kad Vilniuje dujinis gatvių apšvietimas įsižiebė 1864 m. spalio mėnesį. Prie 14 km ilgio dujinio apšvietimo tinklo buvo prijungti 307 žibintai, kuriais buvo apšviestos 32 gatvės, skersgatviai ir aikštės. Vilnius buvo antrasis Rusijos imperijos miestas po Peterburgo, kur buvo įrengtas dujinis gatvių apšvietimas.

Taigi. Šią savaitę, keliaudamas senamiesčiu atkreipiau dėmesį į vieną gatvės detalę, kurią mačiau ir anksčiau, bet niekad nesusimąsčiau apie jos paskirtį ar praeitį. Bet toptelėjo mintis palyginti ją su viena J. Czechowicz'iaus nuotrauka esančia Vilniaus universiteto fonduose.

Viename forume pastebėjau mintį, kad stulpeliai prie dujinių Vilniaus žibintų užfiksuotų ir J. Czechowicz'iaus nuotraukoje gali būti skirti dujinių žibintų apsaugai nuo pažeidimų. Gali būti, bet ar mano Šv. Jono gatvėje pastebėtas akmeninis stulpelis kartais nebus vienas iš Vilniaus dujinio apšvietimo žibinto apsauginis? :)

Palyginkime...

Bet kokiu atveju, jei išlikęs stulpelis nėra dujinio Vilniaus apšvietimo liudininkas, tai ši stulpo dalis tikrai yra!

Šią Vilniaus dujinio žibinto dalį radau Lietuvos technikos muziejaus ekspozicijoje

NAC #1. Antakalnio tiltas

Po ilgo laiko tylėjimo nusprendžiau šį tą parašyti.

Šiandieninė tema susijusi su gan mažai tirta, bet įdomia tema - mediniais Vilniaus Neries tiltais. Jų, kaip žinia buvo trys. Šiandien apie vieną iš jų – medinį siaurojo geležinkelio ir pėsčiųjų tiltą Antakalnyje. Jei tiksliau, apie tris internete pasirodžiusias jo nuotraukas. Jei dar tiksliau, puikiame lenkų archyvų projekte patalpintas suskaitmenintas Lenkijos archyvų nuotraukas. Jei galima, tyčia nenurodysiu šaltinio, nes žinios apie jį sklinda žaibo greičiu, o toks mano slapukavimas tų žinių sklidimą, matomai, tik dar labiau pagreitins :)

Šiek tiek apie šį tiltą esu kalbėjęs senesniame savo įraše, apie nedidelę klaidą vienoje knygoje. Taigi, kaip minėjau, šiandien pristatau Jums dvi Vilniaus siaurojo geležinkelio tilto statybos ir vieną panoraminę jo nuotrauką.

1 pav. Antakalnio tilto statyba. Nuo dešiniojo kranto keliamos geležinės tilto fermos

2 pav. Antakalnio tilto statyba. Montuojama vidurinioji tilto fermų dalis.

Nuotraukos labai įdomios. Tuo, kad tai bene pirmas kartas, kai internete pasirodo šio tilto vaizdai ir dar iš taip arti. Nors nuotraukos dar visai neseniai pasirodė lietuviškuose tinklapiuose, jau pastebimos abejonės, kad tai ne Antakalnio tiltas.

Ką gi, pradžiai pamėginkim išsiaiškinti tiesą.

3 pav. Šilo tiltas šiandien (nuotrauka iš miestai.net)

1. Galima matyti, kad 1 pav. matomas horizontas beveik sutampa su dabartine šios vietos nuotrauka (3 pav.), nors ir paveiksluojant ne visai iš to paties kampo. Palyginimui, savo kiek kreiva ranka, paryškinau ir vizualiai sulyginau horizonto linijas.

4 pav. Antakalnio horizontų lyginimas

2. 1 pav. tolumoje matomas fabrikėlis, greičiausiai, yra pažymėtas ir 1935 m. Vilniaus žemėlapyje (žr. 5 pav.).¹

5 pav. Iškarpa iš 1935 m. Vilniaus žemėlapio. Viršutiniu apskritimu pažymėtas „Fabriko kaminas” (lenk. "Komin fabryczny"), o apatiniu stačiakampiu – Antakalnio tilto vieta

3. Trečiojoje, archyve pateikiamoje nuotraukoje (6 pav.) matomos keturios tilto atramos, ant kurių ir montuojamos plieninės tilto fermos (1, 2 pav.)

6 pav. Dabartinės P. Vileišio gatvės formavimo darbai. Tolumoje matomas Antakalnio tiltas

Tikiuosi, kad visiems užtenka trijų pastangų įrodyti, jog tai Antakalnio tiltas. Jei ne, gal patikėsite ketvirta – mano žodžiu? :)

Nuodugniau nagrinėjant nuotraukas ir dėl šventos ramybės visgi darant prielaidą, kad tai visgi Antakalnio tiltas, galima šį tą pastebėti.
1 paveikslėlyje pateikiamas tilto vaizdas – ankstyviausias. Jau sumontuotos visos keturios tilto atramos ir nuo dešiniojo Neries kranto montuojamos geležinės tilto fermos. Montuojamų fermų prilaikymui ir kėlimui sutverta laikina medinė konstrukcija (papildoma atrama), o fermos keliamos lynais, dviejų rankinių gervių pagalba (žr. 7, 8 pav.)

7, 8 pav. Geležinių tilto fermų kėlimo konstrukcija. Fermos keliamos lynais, dviejų rankinių gervių pagalba

Fermų kėlimo principas kairiajame Neries krante buvo atliekas tuo pačiu principu, tiesiog papildoma medinė konstrukcija čia sumontuota buvo ir pačioje tilto pradžioje, nes kairiojo tilto privažiavimo pylimas buvo supiltas jau tiltą pilnai pastačius. Taigi, kaip galima suprasti iš 2 paveikslėlio, jame vaizduojamas vaizdas yra vėlyvesnis. Aš sakyčiau, ne daugiau kaip mėnesiu. Svarbu priminti, kad tilto metalinės fermos buvo dvejopos – nuo krantų ėjusios fermos.

Kalbant faktais, galima paminėti, kad šio tilto ilgis buvo ~133-134 m, plotis – ~8 m, aukštis nuo vidutinio vandens lygio iki važiuojamosios dalies – ~15 m.

O pabaigai galima pastebėti, kad tilto statybvietėje buvusi ir elektra. Nieko nuostabaus, žinoma...

9 pav. Elektros pravedimo žymės tilto atramoje

¹ - Kodėl šiame žemėlapyje nėra Antakalnio tilto, rasite jau minėtame senesniame mano įraše.