2009 m. vasario 6 d., penktadienis

Įžvalgos #2. Keistas kelio ženklas Pilies gatvėje.

Šiandien žiūrinėjau 1944 metų Vilniaus sugriovimų nuotraukas ir aptikau gan juokingą, bet įdomų dalyką.

Kaip žinia, 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė įžengė į Vilnių, tačiau to įžengimo kaina pačiam Vilniui buvo gan didelė. Gal tiksliau būtų sakyti ne "įžengimo", bet vokiečių kariuomenės traukimosi kaina...
Vokiečiai, jausdami didėjantį sovietų kariuomenės spaudimą ir traukdamiesi, visuose Rytų Europos miestuose naikino pagrindinius (galima sakyti - visus) pramonės ir infrastruktūros objektus - tiltus, elektrines, fabrikus ir t.t. Žinoma, tam, kad kuo labiau pristabdyti artėjančius sovietus ir kuo labiau nualinti potencialiai "jiems" (sovietams) atiteksiančius regionus. Taigi, kaip minėjau, Vilnius buvo ne išimtis.

Galbūt kada nors pamėginsiu plačiau papasakoti apie vokiečių suniokotus Vilniaus miesto objektus tačiau šiandien apsiribosiu nedideliu pastebėjimu iš mano "lengvabūdiškos" fronto padarinių nuotraukų analizės..:)

Pradžiai verta priminti, kad "užėjus rusui", vienas geriausių Vilniaus ir visos tuometinės Lenkijos fotografų Jan'as Bulhak'as buvo pasamdytas nupaveiksluoti praėjusio fronto padarinius Vilniaus miestui. Šį darbą jis atliko kartu su savo sūnumi Janusz'u. Visos nuotraukos, be išimties, pačių Bulhakų (?) yra datuojamos 1944 metų rudeniu. Taigi, jei kažkokių abejonių dėl metų laiko ir yra, jas šį kartą atidėsim ir nedrįsim abejoti pirminiu šaltiniu.

Taigi, grįžkime prie keistojo kelio ženklo.
Svetainėje www.antraspasaulinis.net egzistuoja man asmeniškai įdomus ir mane patį liečiantis projektas pavadinimu "Tada ir dabar". Jo Vilniaus miesto skyrelyje yra patalpinta tokia Vilniaus 1944 metų nuotrauka.

Projekto esmė - nupaveiksluoti kuo daugiau ir kuo tikslesnių dabartinio Vilniaus vaizdų remiantis karo meto įvairių autorių nuotraukų vaizdais.
"Diptikas" ( :) ), kurį pateikiau tai, kaip minėjau, vienas projekto darbų - mano padaryta nuotrauka (kairėje) lyginama su J.Bulhako1 1944 metų rudenį daryta nuotrauka.

Pati nuotrauka nėra labai ypatinga, juo labiau, žiūrint į ją tokios kokybės, kaip pateikta minėtoje svetainė. Tačiau nagrinėjant originalą, pasirodė labai įdomus dalykas - keistas "pastatymas" Pilies gatvės pradžioje, kurį Bulhako nuotraukoje apibrėžiau radonai.


Aš nesu karinių reikalų ekspertas, bet matau, kad tai aviacinė bomba. Žinoma, atsirado ji čia ne nukritus ir, manau, tikrai buvo nukenksminta, bet kaip miesto "puošmena" tikrai daro įspūdį. Tiesa, pradžioj maniau, kad tai kelio ženklas miestu judantiems kariniams daliniams, nes ne kartą esu matęs nuotraukas su vokiškais užrašais ant mieste paliktų pabūklų ar pastatų sienų. Tačiau tos pačios Antro Pasaulinio karo svetainės forume iškelta tokia hipotezė kol kas nepasitvirtino - vienas iš diskusijos dalyvių teigia, kad tokie karinių objektų markiravimai ir nuorodų rašymas ant pabūklų (ar sviedinių) sovietams nebūdingi...

Taigi, toliau ieškau atsakymo, kokiu tikslu tas sviedinys Pilies gatvėje stovėjo, o kol kas visiems tiesiog linkiu pasimėgauti nedideliu atradimu ir gal panagrinėti kitas senąsias Vilniaus nuotraukas išsamiau - gal ir Jūs ką aptiksit.

1 - J.Bulhakas rašau todėl, kad nesu tikras kuris iš Bulhaku - Jan'as ar Janusz'as - atliko šią nuotrauką.

2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis

Įžvalgos #1. Pirmas pasaulinis karas. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia.

Nedidelė įžvalga Vilniaus istorijos tema.

Kaip žinia, 1915 m. rugpjūčio mėnesį Vilnių okupuoja kaizerinė vokiečių kariuomenė. Turėdami informacijos apie artėjančius vokiečius, čia, nuo 1795 m. buvę rusai, suskuba rinkti savo ir ne savo rakandus ir traukiasi į rytus. Demontuojamas imperatorienės Jekaterinos II paminklas katedros ir Muravjovo paminklas Muravjovo (dabartinėje Daukanto) aikštėse. Miesto paminklai demontuojami ne tik todėl, kad tai labai svarbūs, šiuo atveju, Rusijos istorijos ir valstybingumo simboliai, bet ir todėl, kad tai puikus bronzos šaltinis karo pramonei. Šitam tikslui labai tinka ir miesto bažnyčių varpai, kuriuos rusai taip pat dideliais kiekiais nuiminėjo.



O šio pasvarstymo esmė - kolekcinių atvirukų ir Vilniaus vaizdų datavimo pastaba.
Štai Šv. Kazimiero bažnyčia (tuo metu - cerkvė) carinės okupacijos metu.


Ši nuotrauka - 1912 m., padaryta rusų fotografo Сергей Михайлович'iaus. Dėl ikikarinio laikotarpio klausimų nekyla matant pravoslaviškus kryžius ir būdingas cerkvių architektūros detales.

Kita nuotrauka...


Iš pažiūros, eilinis Pirmo pasaulinio karo atvirukas. Tokių ir panašių buvo prispausdinta nemažai, nes užėjus vokiečiams, buvo pajaustas didelis atvirukų stygius. Matomai, vokiečiai labai mylėjo ir ilgėjosi savo namiškių, daug jiems rašė, taigi negailėjo pinigų atvirukams, ką greit pajuto Vilniaus leidėjai. Dažnai nebuvo kreipiamas dėmesys, kokius, šiuo atveju, Vilniaus atvaizdus dėti ant atvirukų, tad dažnai pasitaiko, kad vokiško laikotarpio atvirukuose matomas aiškiai carinio laikotarpio miesto atvaizdas.

Grįžtant prie Šv. Kazimiero bažnyčios mano pateikto antrojo atvaizdo. Čia aptinkama viena svarbi detalė, parodanti jau užėjusius vokiečius, Šv. Kazimiero bažnyčios varpų valstybinį nusavinimą ir taip, padedanti datuoti atvaizdą.

sv_kazimiero_baznycia_arkos.jpg

Kaip galima įžiūrėti, viename iš bažnyčios bokštų, matomas praplatinimas, liudijantis varpo išėmimą, kurio nėra cariniuose bažnyčios atvaizduose. Geresnės kokybės vokiškuose atvirukuose praplatinimas gerai matomas ir kitame bažnyčios bokšte. Varpų, savo ruoštu, nematyt...

Taigi, atvirukas datuotinas ne anksčiau 1915 m. rugpjūčio mėnesiu. Gairė - praplatinimai Kazimiero bažnyčios bokštų arkose.

2009 m. vasario 4 d., trečiadienis

Dingęs Vilnius #2. Vilniaus savivaldybė apie "Miestą, kurio nebėra". 1 dalis

Šiandien nusprendžiau pademonstruoti plačiajame www egzistuojančią lietuvišką laiko mašiną.

Štai Lietuvos internetinėje erdvėje yra vienas labai įdomus tinklapis - paveldas.vilnius.lt. Tai Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimas tinklapis, skirtas sostinės architektūriniam paveldui ir tiesiog statiniams. Kalbant paprastai, šiame tinklapyje yra patalpinti visi Vilniuje stovintys arba stovėję pastatai, su jų architektūrinės vertės, būklės, unikalumo ir kitais įvertinimais. Žodis "stovėję" paryškintas ne atsitiktinai. Įdomu pastebėti tai, kad tinklapis paveldas.vilnius.lt/ yra pakankamai retai

ir lėtai atnaujinamas, tad čia dažnai galima aptikti statinius, kurių jau seniai (arba ne taip seniai) nebėra. Negana to, taip pat galima pamatyti neišlikusių, o kartais,
tiesiog nepaliktų pastatų buvusią būklę, unikalumą ar architektūrinę vertę matuojamą aptariamos svetainės kriterijais. Turbūt tuo ši svetainė ir yra įdomi - žmogus pamatai tai, ko jau kuris laikas nebėra.
Savaime aišku, ilgainiui puslapis tikrai bus pakeistas ir sutvarkytas, bet dabar tai tikrai puiki vieta grįžti trim, penkiais, dešimčia metų atgal...

Visko vienu kartu nesutalpinsiu, tad po truputį...

* Žvejų g. 1, Rinktinės g. 3

Visiems vilniečiams gerai pažįstamas statinys - Vilniaus dengtas "Žalgirio" baseinas. Čia jis dar egzistuoja. (Kaip ir Vilniaus centrinės elektrinės kaminai).







* Mano jau aptartas pastatas Liejyklos g. 5, Šv. Ignoto g. 2.

Kaip jau minėjau, manau, kad ilgainiui ši informacija iš aptariamo tinklapio bus išimta, tad stropiai renku tai, kas pateikiama dabar, idant palyginti, kaip tai kis laikui bėgant, kai aptariamos svetainės administratoriai supras, kad minimi pastatai yra iš esmės sugriauti, o jų vietoje (net neabejoju) bus pastatyti arba jau stovi nauji.

Bet kokiu atveju, toliau ieškau praeities šiame tinklapyje ir, radęs laiko ir nutaikęs progą, vėl pateiksiu atradimus...

P.S. Beje, šita "lazda", greičiausiai turi ir kitą galą. Gal minėtas šios svetainės tvarkytojas yra didžiai gerbiamas asmuo, nes tyčia palieka senąsias nuotraukas - jų nepakeičia ir ne išima. Gal jam taip pat skaudu matyti "naują" Vilnių, tad paslapčia, bent mažytėje pasaulinio tinklo kertelėje jis palieka dar taip neseniai gyvavusį miestą.

Kad tik nepadaryčiau meškos paslaugos šią kertelę pastebėjęs ir ją paviešinęs.