2009 m. vasario 21 d., šeštadienis

Keistas kelio ženklas Pilies gatvėje (tęsinys)

Šiandien atsirado proga pratęsti keistojo kelio ženklo Pilies gatvėje temą.

Klausimą apie tai, kas tai galėtų būti per statinys, iškėliau ir viename Vilniaus mylėtojų forume. Atsakymo reikėjo palaukti, bet tai tikrai buvo verta to.

Taigi, atsirado gan įtikinama versija, kas statinys tas, tai reklama.

1928 metais Lenkijoje buvo įkurt "Oro ir dujinės apsaugos lyga"("Liga Obrony Powietrznej i Przeciwgazowej")(toliau: "LOPP"). Tai sukarinta organizacija rėmusi ir skatinusi aviacijos plėtrą Lenkijoje, vienijusi jos narius. Organizacija rėmė aerodromų statybą bei vaidino nemažą vaidmenį ruošiant pilotus bei aviacijos mechanikus. Ir pasirodo štai kas. Šios organizacijos reklamos buvo aviacinių bombų pavidalo.


1 pav. LOPP reklama Varšuvoje. (Foto)

2 pav. Šiek tiek kitokios išvaizdos LOPP reklama. (Foto)

Kaip matome 1 paveikslėlyje, LOPP reklama Varšuvos gatvėje tarpukariu yra labai panaši į Vilniuje, Pilies gatvėje stovėjusį, akį patraukusį mūsų nagrinėjamą "statinį".

3 pav. Spėjama LOPP reklama Vilniuje, Pilies gatvėje, 1944 m. J.Bulhako nuotr.

Taigi, kaip samprotavo mano minėto forumo narys Walles (ačiū jam už tai), 1944 metais Pilies gatvėje stovėjusi aviacinė bomba, tai, greičiausiai, tiesiog nuo prieškario likusi sukarintos lenkų organizacijos reklama.

2009 m. vasario 20 d., penktadienis

Dienos citata

Didžiausią elektrinės katilą supjaustėm ir išmetėm, o tau čia tarybinių kabelių gaila!

- apie pramonės paveldą Lietuvoje sakė V.Š.

2009 m. vasario 19 d., ketvirtadienis

Klaidos #2. "XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje"

Toliau tęsiu savo naująją "Klaidų" rubriką. Tegu tik jos pavadinimas Jūsų neišgąsdina!

Vakar įsigijau dar vieną gan įdomią knygą pavadinimu "XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje".


Knyga, kaip jau turbūt supratote, skirta fortifikacijos temai, kuri Lietuvoje yra tikrai mažai analizuota. Čia aptariami Lietuvoje buvę ir iki šiol esantys kariniai objektai, tačiau ne tai man buvo svarbiausia (nors tikrai įdomu). Svarbiausia man buvo perskaityti ir susipažinti su Szymon'o Kucharskio straipsniu "Vilniaus fortifikacija (1919-1944)" apie Vilniaus įtvirtintą stovyklą.

Bendrai paėmus, straipsnis man patiko, nors yra šiokių tokių, pakankamai nežymių klaidelių (arba tiesiog stiliaus, kuris man nėra labai priimtinas. Tokios galimybės neatmetu, bet, kaip sakoma - dėl skonio nesiginčijama. Tad tai ne autoriaus kaltė:). Didžiąją jų dalį aš tiesiog paminėsiu, tačiau vieną būtinai aptarsiu išsamiau.

Taigi, kas šiek tiek užkliuvo:
  • Straipsnyje pasitaikiusios gramatinės klaidos, stiliaus ir korektūros klaidos (Tai nėra labai didelė bėda, na bet suprantat);
  • Informacijos patikimumu esu linkęs pasitikėti, bet visgi, kartais norisi, kad kai kurie faktai būtų patvirtinti pačiame tekste, tiesioginėmis išnašomis į šaltinį, vėliau pateikiant ir bendrą literatūros sąrašą, o ne tik literatūros sąrašą. Tokiu būdu, kai kurie dominantys faktai (esant prie jų išnašai) galėtų būti išsamiau ir greičiau išnagrinėti paties, papildomai pasidomėti nusprendžiusio straipsnio skaitytojo;
Kas patiko:
  • Labai gerai ir aiškiai išversti kariniai terminai;
  • Žinoma, temos ir tyrimų kryptis (kas tikrai atperka netyčines klaidas) yra tikrai pagirtina.
Tiek nedidelių pastebėjimų, o dabar norėčiau pereiti prie klaidos, kuriai ir skiriu šį įrašą. Tiesa, įspėju, kad kažko labai sensacingo laukti tikrai neverta :)

242 puslapyje yra Vilniaus miesto žemėlapis pavadinimu "Vilniaus miesto karinės paskirties objektai (1939)".
Kol kas dar nenagrinėjau šio žemėlapio labai akylai, bet bendrai - žemėlapis man patinka. Legendose pakankamai aiškiai nurodytos pačiame žemėlapyje pažymėtos vietos, jose stovėję daliniai ir pan.

Bet į akis krenta štai kas. Kaip yra žinoma, ir kaip nurodo pats žemėlapis, Vilniuje buvo du siaurojo geležinkelio tiltai per Nerį. Vienas jų buvo Vingio parke (šiek tiek žemiau upe nuo dabartinio pėsčiųjų tilto), o kitas - Antakalnyje, dabartinio Šilo tilto vietoje. Aptariamos knygos žemėlapyje1 Vingio tiltas matomas gerai ir nekelia jokių įtarimų. Bet štai autoriaus pažymėtoji Antakalnio tilto buvimo vieta man užkliūva.




1, 2 pav. M2 - aptariamas Antakalnio siaurojo geležinkelio tiltas.

Žinant, kad Vilniaus įtvirtinimai buvo daugiau/mažiau slapti, galima tvirtinti, kad būtent todėl dažname tarpukario žemėlapyje siauruko linija, siaurojo geležinkelio tiltai ar kariniai objektai paprastuose, civiliams skirtuose žemėlapiuose tiesiog nebuvo žymimi. Ne išimtis ir Antakalnio tiltas. Visgi keliuose planuose (ir netgi nuotraukoje, apie kurią - kiek vėliau), Antakalnio tiltas matomas. Tik įdomu tai, kad ne tame, kurį aptarė analizuojamo straipsnio autorius. Galbūt todėl (užbėgdamas išvadai už akių) Antakalnio tilto vieta pažymėta neteisingai.

Tam įrodyti tereikia paimti du orientacinius, autoriaus žemėlapyje pažymėtus objektus ir sulyginti jų padėtis kituose žemėlapiuose, kuriuose Antakalnio tilto vieta nekelia abejonių.

Kaip galime matyti, priešais 1 paveikslėlyje pažymėtą tiltą yra bažnyčia (9). Per daug nesigilinant galima teigti, kad tai Antakalnio Viešpaties Jėzaus (Trinitorių) bažnyčia ir vienuolynas. Taigi, kaip orientyrus imsime šiuos du taškus - 1 paveikslėlyje pažymėtą tilto vietą ir minėtą bažnyčios ansamblį. Belieka peržiūrėti žemėlapius ir nustatyti tikrąją Antakalnio tilto vietą.

3 pav. Iškarpa iš 1940 metų vokiško Vilniaus žemėlapio.

Kaip matome 1940 metų vokiškame Vilniaus žemėlapyje (3 pav.), lygiagrečiai Antakalnio Viešpaties Jėzaus bažnyčiai (apibrėžta raudonai) Neryje nėra jokio tilto (pažymėta punktyru), o Siaurojo geležinkelio tiltas yra kiek aukščiau, prieš srovę.

4 pav. 1942 metų vokiškas-lietuviškas Vilniaus žemėlapis.

Ketvirtame paveikslėlyje pavaizduotoje, patikimo 1942 metų Vilniaus žemėlapio iškarpoje taip pat matome, kad siaurojo geležinkelio tiltas buvo šiek tiek aukščiau tėkme, nei beveik lygiagrečiai esanti Antakalio trinitorių bažnyčia ir knygoje pavaizduotas tiltas.

Kaip minėjau, yra žinoma, kad dabartinis Vilniaus Šilo tiltas yra buvusio siaurojo geležinkelio vietoje. Todėl talpinu ir dabartinį šios Vilniaus vietos vaizdą.

5 pav. Antakalnis dabar iš Google Maps.

Kaip matome, aptariamų objektų padėtis nuotraukoje yra, jei ne visiškai, tai bent labai panaši į prieš tai pateiktų žemėlapių. Kad nekiltų abejonių, patalpinu dar vieną tikrai patikimą kadrą - 1944 m. liepos 9 d. iš vokiečių žvalgybinio lėktuvo darytą nuotrauką (6 pav.).

6 pav. 1944 liepos 9 d. vokiečių žvalgybinio lėktuvo padarytas kadras.

Kaip galima matyti, pasitvirtina prieš tai aiškintas faktas, kad siaurojo geležinkelio tiltas per Nerį buvo aukščiau tėkme, nei pažymėta "XX amžiaus fortifijacija Lietuvoje" knygoje. Taip pat galima teigti, kad dabartinis Antakalnio Šilo tiltas tikrai yra buvusio siaurojo geležinkelio tilto vietoje.

Įdomumo dėlei galima taip pat paminėti, kad šis kadras darytas 18:40 minučių ir tai, kad gerai matomas Antakalnio tiltas jau susprogdintas2.

Pabaigai dar įdedu iškarpėlę iš straipsnio autoriaus naudoto 1935 m. žemėlapio, su neapibrėžtu "tiltu" (kabutėse rašau todėl, kad, kaip paaiškėjo, jokio tilto ten nebuvo) (7 pav.).

7 pav. 1935 m. lenkiško Vilniaus žemėlapio iškarpa.

Autoriaus klaidingai pažymėto tilto vietoje matome raidę "B". Tai ne kas kitas, kaip paprasčiausia brasta (lenk. "Brót").

Kodėl nepažymėtas Antakalnio tiltas? Tai jau visai kito įrašo tema.

Kol kas tiek.

P.S. Bet kokiu atveju, labai noriu padėkoti šio projekto autoriams už tokį nuostabų, didelį ir tikrai svarbų darbą. Labai džiugu, kad tokių žmonių tyrimų dėka šie unikalūs paveldo objektai tampa patrauklesni, įdomūs tolesniems tyrimams ir tiesiog išlieka žmonių atmintyje. Žinoma, kuo nuoširdžiausiai linkiu, kad šie mūsų visų praeities artefaktai tokių žmonių, kaip šio projekto autoriai, pagalba išliktų dar ilgus metus ne tik atmintyje, bet ir realybėje, ir leistų mums visiems geriau pažinti mūsų praeitį, o gal net ir mus pačius.

1 - Nors žemėlapio pavadinimas knygoje nurodomas kaip "Vilniaus miesto karinės paskirties objektai (1939)", tačiau iš tikrųjų, kaip pagrindas jame naudojamas 1935 metų, Varšuvoje leistas Vilniaus ir jo apylinkių žemėlapis.
2 - Pagal visus duomenis, galima daryti išvadas, kad Antakalnio siaurojo geležinkelio tiltas per Nerį buvo susprogdintas 1944 m. liepos 7 d.

2009 m. vasario 17 d., antradienis

Klaidos #1. "Vilniaus fotografai"

Šiandien pradedu dar vieną naują skyrelį. Nežinojau kaip čia geriau būtų jį pavadinti, tai pavadinau tiesiog "Klaidomis". Tai bus skyrelis apie literatūroje (o gal ne tik) aptinkamas klaidas, susijusias su Vilniaus nuotraukomis - jų datavimu, interpretacija, rakursu ir pan. Skyrelį nusprendžiau kurti tik todėl, kad jau ne vieną tokią klaidą esu aptikęs. Tad, pradėkime.

Pirmoji klaida.

2005 metai Lietuvos nacionalinis muziejus išleido tikrai puikią knygą pavadininu "Lietuvos fotografai". Tai kažkas panašaus į išsamų ir platų straipsnių rinkinį. Straipsnių autoriai - įvairūs, kaip ir pats Vilnius, todėl straipsniai spausdinti originalo (autoriaus) gimtąja kalba, lietuviškai pateikiant tik rezencijas. Žinoma, jei straipsnis lietuviškas - recenzija nebielietuviška. Logika. Na, bet dabar ne apie tai.
Šiandien noriu pakalbėti apie nedidelę, vieną šios tikrai puikios knygos klaidelę. Iš vienos pusės, tokią nedidelę klaidelę galima atleisti, iš kitos - tokiai puikiai knygai reikia kelti tikrai aukštus reikalavimus, todėl panašių klaidų joje būti neturėtų. To aš čia nevertinsiu ir šią galimybę paliksiu Jums patiems.
Taigi. 83 puslapyje yra publikuojamas Jolantos Kucharskos darbas "Karo meto Vilniaus sugriovimų fotografinė dokumentacija atlikta Jano ir Januszo Bulhakų pagal miesto karinio komisariato užsakymą 1944 metais" (Jolanta B. Kucharska, "Dokumentacja fotograficzna zniszczeń wojennych Wilna wykonana na zamówienie Komisariatu Wojennego Miasta przez Jana i Janusza Bułhakow w 1944 roku"). Darbas tikrai geras, nes tai dar ir mano labai mėgstama tema, bet 86-tame knygos puslapyje, šiame straipsnyje, yra publikuojama viena iš pavadinime minimų Bulhakų nuotraukų. Štai ji...

Nuotraukos anotacija aiški ir abejonių, bent man, nekelia, tačiau įdomu štai kas. Nuotraukos aprašas mini "ant stulpo kairėje esantį kvietimą į koncertą". Priartinę vaizdą matome štai ką...


Prisipažinsiu. Aš šiek tiek užbėgau įvykiams už akių ir šią ištrauką skanavau iš geresnės kokybės tos pačios nuotraukos. Tačiau tai tikrai nesutrukdys, o netgi padės atrasti mums tiesą iš šiokią tokią straipsnio klaidelę, apie kurią ir eina kalba šiame mano įraše.

Tai kas gi visų pirma krenta į akis mano priartintoje nuotraukos ištraukoje? O gi tai, kad čia geriausiai matomas rusiškas žodis "концерт" yra parašytas atvirkščiai! Beje, kaip ir kiti, šiek tiek prasčiau matomi žodžiai. Galima daryti prielaidą, kad visa nuotrauka yra patalpinta atvirkščiai. Tikriname kitas detales.

Cerkvė. Kaip mini nuotraukos aprašas, tai Šv. Praskovijos (Piatnickajos) cerkvė Vilniuje. Taip, tai tiesa. Tokia cerkvė Vilniuje yra iki šios dienos. Pagalbos "kreipiamės" į Vilniaus paveldo tinklapį ir nagrinėjam jame pateikiamas šios cerkvės nuotraukas.

Į akis krenta nedidelės, bet labai svarbios detalės - provoslaviški kryžiai.

Pirmasis, tai iš Vilniaus paveldo tinklapio paimtas Šv. Praskovijos cerkvės kryžius,

o antrasis - iš J. Kucharskos straipsnio. Kaip matome kryžių skersiniai skiriasi. Kreipiamės į Wikipediją ir sužinome, kad iš tikrųjų rusų provoslavų kryžius ant šios Vilniaus cerkvės turėtų būti toks, koks yra dabar, o ne toks, koks pavaizduotas straipsnyje.

Taigi, jau pakankamai aiškiai peršasi mintis, kad nuotrauka minimame straipsnyje yra įdėta reversu. Tiesa, dar galima kalbėti apie tai, kad pastatai dabartinio prancūzparkio teritorijoje nebuvo tokie, kokie pavaizduoti nuotraukoje, bet dėl kai kurių nuotraukų viešinimo ribojimų, negaliu dabar to iliustruoti. Dar negalima atmesti galimybės, kad taip nuotrauka į straipsnį dėta dėl knygos puslapių kompozicijos, tačiau nemanau, kad tai būtų labai korektiška. Gal tai tiesiog neapsižiūrėjimas. Bet kodėl tada kalbama apie kvietimą į koncertą, kurio realybėje turbūt niekas nekabintų atvirkščiai?..

Pabaigai, tikroji, kaip paaiškėjo, nuotraukos padėtis.

Malonaus skaitymo!

2009 m. vasario 16 d., pirmadienis

Su Švente Jus visus!


Kuo nuoširdžiausiai sveikinu visus su 91-mis Lietuvos Nepriklausomybės metinėmis! Vienybės, bei tiesiog gražios ir turiningos šventinės dienos Jums!

Foto: 15min

2009 m. vasario 15 d., sekmadienis

Video skyrelis

Šiandien sukūriau savo video skyrelį tinklapyje youtube.com. Žinoma, tai šiek tiek atsiduoda pop'su tačiau tenka naudotis prieinamiausiomis priemonėmis norint pateikti kažką naujo ar įdomaus.

Šiandien ir pirmuosius du filmukus ten patalpinau.


Pirmasis, tai ištrauka iš 2008 metų rugsėjo 21 dieną rodytos LRT laidos "Savaitė" apie 1940 metų birželio mėnesį įvykusią Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) okupaciją. Pateikiami komentarai apie tų dienų įvykius ir vaizdai iš, kaip paminėta video siužete, Maskvos dokumentinio kino studijos archyvo. Būtent šie vaizdai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šį reportažą pateikiu.



Antrasis siužetas, tai taip pat Lietuvos televizijos, 2009 metais vasario 9 d. rodytos laidos "Redakcija" siužetas apie 1944 metų įvykius Vilniuje.

Abiejų šių siužetų analizes pasistengsiu pateikti artimiausiu laiku. Kol kas linkiu pasižiūrėti patiems ir savo apmąstymais pasidalinti.