2009 m. kovo 2 d., pirmadienis

Энциклопедія военыхъ и морскихъ наукъ. Виленская губернія

Šiandien norėčiau pradėti su Jumis dalintis ištraukomis iš vienos enciklopedijos.


Tai 1884 metų rusiška karo mokslo enciklopedija išleista Sankt-Peterburge. Pagrindinis redaktorius - generolas leitenantas G. A. Leer'as.

Mane asmeniškai domina antrasis šios enciklopedijos tomas. Dėl paprastos ir savaime suprantamos priežasties - jame galima aptikti informacijos apie Vilnių. Taigi, pradėkime.


Pirmasis straipsnelis susijęs su Vilniumi - "Vilniaus gubernija"1.

Jame rašoma:

Vilniaus gubernija, Vakarų Rusijos vidurinės juostos erdvėje, į Vilniaus karinės apygardos sudėtį įtraukta 1795 metais, atskyrus nuo buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės; kitais metais prijungta prie Lietuvos gubernijos, o 1801 m. pertvarkyta dabartiniu pavidalu; administraciniu požiūriu susideda iš 7 valsčių2:
  • Vilniaus (plotas - 112 kv. m; gyv. - 263 926; gyv. tankumas - 2 356 gyv./kv. m);
  • Vileikos (plotas - 116 kv. m; gyv. - 154 417; gyv. tankumas - 1 331 gyv./kv. m);
  • Dysnos (plotas 107 kv. m; gyv. - 149 208; gyv. tankumas - 1 394 gyv./kv. m);
  • Lydos (plotas - 102 kv. m; gyv. - 149 975; gyv. tankumas - 1 407 gyv./kv. m);
  • Ašmenos (plotas - 127 kv. m; gyv. - 167 335; gyv. tankumas - 1 318 gyv./kv. m);
  • Švenčionių (plotas - 100 kv. m; gyv. - 152 320; gyv. tankumas - 1 339 gyv./kv. m);
  • Trakų (plotas - 108 kv. m; gyv. - 144 617; gyv. tankumas - 1 339 gyv./kv. m);
Bedras gubernijos plotas - 772 kv. m;
Gyventojų skaičius - 1 181 798;
Bendras gubernijos gyventojų tankumas - 1 531 gyv./kv. m.

Iš bendro gyventojų skaičiaus rusų yra 27%, lenkų - 12%, lietuvių - 47%, žydų - 12%, totorių, karaimų ir svetimšalių - 3 %; pagal tikybas: pravoslavų - 27%, katalikų - 59%, žydų - 12%, kitų tikėjimų - 2%. Pagrindinė pramonės šaka - vietinės žemės ūkio produkcijos apdirbimas. Karinės įstaigos: junkerių mokykla ir karo ligoninė Vilniuje; mokomasis artilerijos poligonas prie Oranų (Varėnos) miestelio; kariniai sandėliai Vilniuje, Lydoje ir Ašmenoje.
Bibliografija...

Ką įdomaus galima "išpešti" iš šio straipsnelio?

Verta pastebėti, kad Vilniaus gubernijoje būta nemažai lietuvių tautybės žmonių, bet negalima pamiršti to, kad jie lietuviais save galėjo laikyti ne pagal dabartinius kriterijus. Turbūt neverta ginčytis, kad dabar, identifikuojant save, kaip kažkurios tautos atstovą, bene svarbiausią vaidmenį vaidina kalba. Tačiau šiuo atveju, ir lenkiškai ar gudiškai kalbėjęs žmogus pilnai galėjo save laikyti lietuviu.

Negalima atmesti ir galimybės, kad rusais save identifikuojančių asmenų skaičius taip pat galėjo būti padidintas. Tai būdingas Vilniaus kraštui bruožas - priklausomai nuo to, kam priklauso Vilnius, tos tautybės asmenų skaičius nevalingai didinamas.

Galima "prikibti" ir dar prie kai ko. Tikinčiųjų ir tautybių pasiskirstymas. Įdomu tai, kad pravoslavų yra lygiai tiek, kiek gubernijoje yra rusų (27%), katalikų yra lygiai tiek, kiek lietuvių ir lenkų kartu sudėjus (59%), žydų - 12%. Skiriasi tik "kitatikių" ir svetimšalių" santykis - vienu nuošimčiu. Ar nekyla įtarimų?..

Iš šio straipsnelio taip pat negalima tiksliai nustatyti, kiek lietuviais save identifikuojančių asmenų būta Vilniaus mieste. Galbūt tam pagelbės straipsnelis apie Vilnių, iš tos pačios enciklopedijos, tačiau jį paskelbsiu kiek vėliau.

1 - Patogumo dėlei, Vilniaus miesto pavadinimą "versiu" dabartiniu lietuvių kalbos variantu, nes rasti tikslesnį atitikimą rusų kalbos vietovardžiams "Виленская", "Вильна" ir pan. yra gan komplikuota.
2 - Rusiškas žodis "уезд", tai carinės Rusijos administracinio vieneto pavadinimas. Kol kas, verčiu jį kaip "valsčius". Jei rasiu tikslesnį apibūdinimą - pasitaisysiu.

Dienos citata

Wilno jest i będzie stolicą Litwy.

Czesław Miłosz, 1989 m.