2009 m. gegužės 29 d., penktadienis

Dienos citata

Namo statymas ant ar šalia senų pamatų ir juo labiau iš gelžbetoninių konstrukcijų ir gipskartonio plokščių niekaip negali būti vadinamas rekonstrukcija ar atstatymu.


– apie namo statybą Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje vakar kalbėjo doc. dr. A. Luchtanas.

2009 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Įžvalgos #3. Vilniaus dujinio apšvietimo atgarsiai...


Šiandien norėčiau šiek tiek papasakoti apie senąjį Vilniaus dujinį apšvietimą, tiksliau apie tai, kas iš jo liko iki šiandienos.
Žvelgiant atgal, svarbu paminėti, kad Vilniuje dujinis gatvių apšvietimas įsižiebė 1864 m. spalio mėnesį. Prie 14 km ilgio dujinio apšvietimo tinklo buvo prijungti 307 žibintai, kuriais buvo apšviestos 32 gatvės, skersgatviai ir aikštės. Vilnius buvo antrasis Rusijos imperijos miestas po Peterburgo, kur buvo įrengtas dujinis gatvių apšvietimas.

Taigi. Šią savaitę, keliaudamas senamiesčiu atkreipiau dėmesį į vieną gatvės detalę, kurią mačiau ir anksčiau, bet niekad nesusimąsčiau apie jos paskirtį ar praeitį. Bet toptelėjo mintis palyginti ją su viena J. Czechowicz'iaus nuotrauka esančia Vilniaus universiteto fonduose.
Viename forume pastebėjau mintį, kad stulpeliai prie dujinių Vilniaus žibintų užfiksuotų ir J. Czechowicz'iaus nuotraukoje gali būti skirti dujinių žibintų apsaugai nuo pažeidimų. Gali būti, bet ar mano Šv. Jono gatvėje pastebėtas akmeninis stulpelis kartais nebus vienas iš Vilniaus dujinio apšvietimo žibinto apsauginis? :)


Palyginkime...


Bet kokiu atveju, jei išlikęs stulpelis nėra dujinio Vilniaus apšvietimo liudininkas, tai ši stulpo dalis tikrai yra!

Šią Vilniaus dujinio žibinto dalį radau Lietuvos technikos muziejaus ekspozicijoje